- senulė
- senùlė sf. (2) pribuvėja, priėmėja: Senulės bijojosi Dievo ir nedarė, kaip jomus karalius Egipto sakęs buvo, bet paliko vaikus gyvus BB2Moz1,17. Karalius … bylojo … senuliump BB2Moz1,15.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.